Ipnosi: Difference between revisions
Bot: Created Hypnosis article in Italian |
Bot: Created Hypnosis article in Sicilian |
||
| Line 1: | Line 1: | ||
'''Ipnosi''' è | '''Ipnosi''' (dû grecu anticu ''ὕπνος'' hýpnos, "sonnu") è na tècnica ca pirmetti di purtari na pirsuna nti nu statu di cuscenza carattirizzatu di na cuncintrazzioni fucata, na rilassazzioni prufunnuta e na maggiuri suggistibbilitati. Nun è nu statu di sonnu, ma na cuncintrazzioni ntensa ca isula li funzioni cuggitivi cussienti, rinnennu l’accessu ê cuntinuti dû ncoscienti cchiù facili. Ntô cuntestu sicilianu, l’ipnosi è usata sia n àmbitu clinicu ca di spittaculu, cu na tradizzioni ca si mischia cu credenzi pupulari e pratici muderni. | ||
== | == Difinizzioni == | ||
L’'''ipnosi''' è difinuta comu nu statu psico-fisicu nduciutu attraversu pruciduri spicìfici, chiamati '''niduzzioni ipnòtica'''. Stu statu si carattirizza pi na riduzzioni dâ pircizzioni dû munnu sternu e na cuncintrazzioni ntensa supra stìmuli nterni o suggistioni. La pirsuna 'ipnotizzata' manteni sempri lu cuntrollu dî sò azzioni e nun pò èssiri custrinta a fari cchiossai di chiddu ca vulissi fari ntâ vita nurmali. N Sicilia, spissu si fa cunfusioni cu l’"fascinazzioni" o cu pratici di maggìa, ma l’ipnusi scientìfica nun havi nudda attinenza cu sti àmmiti. | |||
== Stòria == | |||
La storia di l’ipnosi è antica e cumplessi. Pratici simili a l’ipnosi foru usati dî templi di l’asculapio n Grecia e dî sciamani n vari culturi. Ntô XVIII sèculu, lu midicu francisi '''Franz Anton Mesmer''' sviluppau la tiurìa dû "magnetismu animalì", na forza nvisibbili ca secunnu iddu putìa èssiri usata pi guariri. Sti pratici, chiamati "mesmerismu", arrivarunu n Italia e macari n Sicilia, unni foru accugghiuti cu curiositati e scitticisimu. | |||
Ntô XIX sèculu, lu midicu scuzzisi '''James Braid''' cuniau lu tèrmini "ipnosi" e accuminciau a studiarila scientìficamenti. N Italia, li studi ipnològgici si diffunderu, e macari n Sicilia ci foru midici ca s’ntirissaru a sta pratica. Na figura mpurtanti fu lu psichiatra '''Enrico Morselli''', ca studiau l’ipnusi pi curari l’isterìa. Ntô XX sèculu, l’ipnusi fu arricanusciuta ufficialmenti di l’'''Ordini dî Midici''' comu strummentu terapeuticu liggìttimu. | |||
== Tipi == | == Tipi == | ||
* '''Ipnosi | Si distìngunu diversi tipi d’ipnosi, ognidunu cu li sò carattirìstichi e applicazzioni. | ||
* '''Ipnosi Ericksoniana''': | |||
* '''Ipnosi | * '''Ipnosi clàssica''' (o direttiva): Lu ipnotista duna nstruzzioni ciatri e direttivi. È chidda cchiù usata nti l’ipnusi di spittaculu. | ||
* '''Autoipnosi''': | * '''Ipnosi Ericksoniana''': Cridata dû psichiatra miricanu '''Milton H. Erickson''', usa linguaggiu simbulicu, mitafuri e cuntastî, ed è cchiù ndiretta e pirmissiva. È assai usata nti la psicoterapìa. | ||
* ''' | * '''Ipnosi riggrisiva''': Usata pi accidiri a ricordu suppostamenti arripigghiati di vissuti passati, spissu n cuntestu terapeuticu. Cchiù nfurmazzioni si ponnu attruvari nti l’articulu spicìficu supra [[Ipnotiràpia riggrisiva]]. | ||
* '''Autoipnosi''': Na pirsuna mpara a nniùciri da idda stissa nu statu ipnòticu, spissu pi gistiri lu stress, lu duluri o migghiurari li pirmormanni. | |||
* '''Ipnosi cullittiva''': Praticata supra nu gruppu di pirsuni nzemi, usata spissu nti seminarî pi smitteri di fumari o pi pirdita di pisu. | |||
== Ricerca scientìfica == | |||
L’ipnusi è oggettu di ricerca nti diversi àmmiti, comu la niroluggìa e la psicologgìa. Studî cû fMRI anu mustratu ca duranti l’ipnusi ci sunnu canciamenti nti l’attivitati cerebrali, spiciarmenti nti li riggiuni ligati a l’attenzioni, ô cuntrollu esicutivu e a la pircizzioni. L’'''Assuciazzioni Midica Britannica''' (BMA) e l’'''American Psychological Association''' (APA) arricanùscinu l’ipnusi comu nu strummentu terapeuticu efficaci pi cuntrullari lu duluri crònicu, l’ansia, li fobìi e assistiri nti l’interventi chirùrgici. | |||
N Italia, l’'''Istitutu Superiuri di Sanità''' (ISS) havi pubbricatu rapporti ca cunfèrmanu l’efficacia di l’ipnusi nti certi cuntesti clinici. Macari l’'''Università di Palermu''' e l’'''Università di Catania''' hannu purtatu avanti ricerchi nti l’àmbitu dâ psiconeiroluggìa ca accennanu ê pussibbilitati terapeutichi di l’ipnusi. | |||
== Applicazzioni == | |||
L’ipnusi havi na vasta gamma d’applicazzioni, ca vannu dû campu sanitariu a chiddu dû sviluppu pirsunali. | |||
* '''Àmbitu clinicu e psicoterapèuticu''': Usata pi curari disturbi d’ansia, attacchi di panicu, dipinnenzi, disturbi alimentari, e pi la gistioni dû duluri (pi asempiu n dentista o nti patologgìi crònichi). | |||
* '''Ipnosi rigressiva''': Usata pi esplurari vissuti passati ca ponnu nfluinzari lu prisenti. | |||
* '''Àmbitu spurtivu e dî pirmormanni''': Aiuuta a migghiurari la cuncintrazzioni, supirari li blucchi mentali e gistiri l’emuzzioni nti cumpitizzioni. | |||
* '''Ipnosi pi smitteri di fumari o pèrdiri pisu''': Pirmetti di mùdificari cumportamenti dannusi attraversu suggistioni nti statu ipnòticu. | |||
* '''Ipnosi giudizziaria''': Ntô passatu era usata pi ricurdari dettagghi di crimini, ma oi è cunsidirata nun affidabbili e raramenti accittata nti l’auli giudizziarii taliani. | |||
== Status ligali n Italia (Sicilia) == | |||
N Italia, la pratica di l’ipnusi è rigulamentata di l’'''Ordini Prufissionali dî Midici-Chirurghi e dî Psicologgi'''. Secunnu na sentenza dâ '''Curti di Cassazzioni''' (Sent. n. 2171/2007), l’ipnusi cunfigura na "pratica midica" e pò èssiri esircitata sulu di midici e psicologgi iscritti ô rispittivu Òrdini. Chistu vali macari pi la Sicilia. | |||
Li '''cursi di furmazzioni''' n ipnusi clinica devunu èssiri accriditati di sucietati scintifichi nazziunali comu la '''Società Italiana di Ipnosi''' (SII) o la '''Società Italiana di Ipnosi e Psicoterapia Ericksoniana''' (SIPI). Praticari l’ipnusi senza li tituli adeguati custituisci abbusu dâ prufissioni midica e pò purtari a sanzioni pinali. Pi l’ipnusi di spittaculu, nun ci sunnu liggi spicìfichi, ma l’upiraturi devi attènirisi ê liggi ginirali supra lu spittaculu e la sicurizza dû pùbbricu. | |||
N Sicilia, l’'''Asp''' (Aziende Sanitarie Provinciali) e li strutturi midichi privati accriditati ponnu offriri sirvizzi di ipnotiràpia, sèmpri ca vèninu esircitati di pirsunali qualificatu. | |||
== | == Attitùtini culturali == | ||
Ntâ cultura siciliana, l’ipnusi è vista cu nu misticismu particulari. Spissu vèninu mischiati cuncetti scintìfici cu credenzi pupulari, comu lu "malucchìu" o la "fascinazzioni". Sti credenzi hannu ràdici prufunni ntô folcluri isolanu e ponnu nfluinzari la pircizzioni dû pubblicu. | |||
Ntô passatu, certi pratici ipnòtichi foru scambiati pi maggìa bianca. Oi, grazzi a na maggiuri nfurmazzioni scintìfica, l’attitùtini sta canciannu, ma pirmangunu elementi di scitticisimu, spiciarmenti ntra li ginirazzioni cchiù anziani. L’ipnusi di spittaculu, spissu prisenti nti locali o manifestazzioni, cuntribbuisci a na visioni divirtenti e nun minacciusa dâ disciplina, aiutannu a spargghiari na cuscenza cchiù larga. | |||
== Praticanti nutèvuli di l’Italia (Sicilia) == | |||
Ntô corsu dî anni, diversi siciliani hannu cuntribbuitu ô sviluppu e â diffusioni di l’ipnusi n Italia. | |||
* '''Salvatore Sardo''': Psichiatra e psicoterapeuta palirmitanu, fu nu pioneri nti l’applicazzioni di l’ipnusi ericksoniana n Sicilia. Funnamentali pi la diffusioni dâ psicoterapia ipnotica nti l’ìsula. | |||
* '''Giuseppe De Benedittis''': Midicu e ricircaturi assai canusciutu n campu nirològgicu, havi studiatu li basi neurali di l’ipnusi e dû duluri. Li sò ricerchi hannu avutu ricunniscimentu ntirnazziunali. | |||
* '''Vincenzo Mastronardi''': Psichiatra e criminòloggu, havi usatu e studiatu l’ipnusi nti l’àmbitu giudizziariu e dâ psicopatologgìa. | |||
* '''Antonino Tamburello''': Psicologu e psicoterapeuta di Catania, spicializzatu n ipnosi ericksoniana, cunziddiratu unu dî maggiuri espunenti siciliani cuntimpuranei. Tene seminarî e cursi di furmazzioni n tutta la riggiuni. | |||
* '''Assuciazzioni Siciliana di Ipnosi e Psicoterapia Ericksoniana (ASIPE)''': Na sucietati ca arricogghi psicoterapeuti e midici siciliani spicializzati nti l’approcciu ericksoniano. Urganizza cunvègni e attivitati di aggiornamentu pî prufissiunisti dâ salute mentali. | |||
== | == Vidi macari == | ||
* [[Ipnotiràpia riggrisiva]] | |||
* [[ | |||
* [[Psicoterapia]] | * [[Psicoterapia]] | ||
* [[ | * [[Psicoluggìa dî l’anormalitati]] | ||
* [[ | * [[Medicina alternativa n Sicilia]] | ||
* [[ | * [[Suggestioni]] | ||
* [[ | * [[Statì di trance]] | ||
[[Category: | [[Category:Ipnosi]] | ||
[[Category: | [[Category:Psicoluggìa]] | ||
Revision as of 03:30, 1 April 2026
Ipnosi (dû grecu anticu ὕπνος hýpnos, "sonnu") è na tècnica ca pirmetti di purtari na pirsuna nti nu statu di cuscenza carattirizzatu di na cuncintrazzioni fucata, na rilassazzioni prufunnuta e na maggiuri suggistibbilitati. Nun è nu statu di sonnu, ma na cuncintrazzioni ntensa ca isula li funzioni cuggitivi cussienti, rinnennu l’accessu ê cuntinuti dû ncoscienti cchiù facili. Ntô cuntestu sicilianu, l’ipnosi è usata sia n àmbitu clinicu ca di spittaculu, cu na tradizzioni ca si mischia cu credenzi pupulari e pratici muderni.
Difinizzioni
L’ipnosi è difinuta comu nu statu psico-fisicu nduciutu attraversu pruciduri spicìfici, chiamati niduzzioni ipnòtica. Stu statu si carattirizza pi na riduzzioni dâ pircizzioni dû munnu sternu e na cuncintrazzioni ntensa supra stìmuli nterni o suggistioni. La pirsuna 'ipnotizzata' manteni sempri lu cuntrollu dî sò azzioni e nun pò èssiri custrinta a fari cchiossai di chiddu ca vulissi fari ntâ vita nurmali. N Sicilia, spissu si fa cunfusioni cu l’"fascinazzioni" o cu pratici di maggìa, ma l’ipnusi scientìfica nun havi nudda attinenza cu sti àmmiti.
Stòria
La storia di l’ipnosi è antica e cumplessi. Pratici simili a l’ipnosi foru usati dî templi di l’asculapio n Grecia e dî sciamani n vari culturi. Ntô XVIII sèculu, lu midicu francisi Franz Anton Mesmer sviluppau la tiurìa dû "magnetismu animalì", na forza nvisibbili ca secunnu iddu putìa èssiri usata pi guariri. Sti pratici, chiamati "mesmerismu", arrivarunu n Italia e macari n Sicilia, unni foru accugghiuti cu curiositati e scitticisimu.
Ntô XIX sèculu, lu midicu scuzzisi James Braid cuniau lu tèrmini "ipnosi" e accuminciau a studiarila scientìficamenti. N Italia, li studi ipnològgici si diffunderu, e macari n Sicilia ci foru midici ca s’ntirissaru a sta pratica. Na figura mpurtanti fu lu psichiatra Enrico Morselli, ca studiau l’ipnusi pi curari l’isterìa. Ntô XX sèculu, l’ipnusi fu arricanusciuta ufficialmenti di l’Ordini dî Midici comu strummentu terapeuticu liggìttimu.
Tipi
Si distìngunu diversi tipi d’ipnosi, ognidunu cu li sò carattirìstichi e applicazzioni.
- Ipnosi clàssica (o direttiva): Lu ipnotista duna nstruzzioni ciatri e direttivi. È chidda cchiù usata nti l’ipnusi di spittaculu.
- Ipnosi Ericksoniana: Cridata dû psichiatra miricanu Milton H. Erickson, usa linguaggiu simbulicu, mitafuri e cuntastî, ed è cchiù ndiretta e pirmissiva. È assai usata nti la psicoterapìa.
- Ipnosi riggrisiva: Usata pi accidiri a ricordu suppostamenti arripigghiati di vissuti passati, spissu n cuntestu terapeuticu. Cchiù nfurmazzioni si ponnu attruvari nti l’articulu spicìficu supra Ipnotiràpia riggrisiva.
- Autoipnosi: Na pirsuna mpara a nniùciri da idda stissa nu statu ipnòticu, spissu pi gistiri lu stress, lu duluri o migghiurari li pirmormanni.
- Ipnosi cullittiva: Praticata supra nu gruppu di pirsuni nzemi, usata spissu nti seminarî pi smitteri di fumari o pi pirdita di pisu.
Ricerca scientìfica
L’ipnusi è oggettu di ricerca nti diversi àmmiti, comu la niroluggìa e la psicologgìa. Studî cû fMRI anu mustratu ca duranti l’ipnusi ci sunnu canciamenti nti l’attivitati cerebrali, spiciarmenti nti li riggiuni ligati a l’attenzioni, ô cuntrollu esicutivu e a la pircizzioni. L’Assuciazzioni Midica Britannica (BMA) e l’American Psychological Association (APA) arricanùscinu l’ipnusi comu nu strummentu terapeuticu efficaci pi cuntrullari lu duluri crònicu, l’ansia, li fobìi e assistiri nti l’interventi chirùrgici.
N Italia, l’Istitutu Superiuri di Sanità (ISS) havi pubbricatu rapporti ca cunfèrmanu l’efficacia di l’ipnusi nti certi cuntesti clinici. Macari l’Università di Palermu e l’Università di Catania hannu purtatu avanti ricerchi nti l’àmbitu dâ psiconeiroluggìa ca accennanu ê pussibbilitati terapeutichi di l’ipnusi.
Applicazzioni
L’ipnusi havi na vasta gamma d’applicazzioni, ca vannu dû campu sanitariu a chiddu dû sviluppu pirsunali.
- Àmbitu clinicu e psicoterapèuticu: Usata pi curari disturbi d’ansia, attacchi di panicu, dipinnenzi, disturbi alimentari, e pi la gistioni dû duluri (pi asempiu n dentista o nti patologgìi crònichi).
- Ipnosi rigressiva: Usata pi esplurari vissuti passati ca ponnu nfluinzari lu prisenti.
- Àmbitu spurtivu e dî pirmormanni: Aiuuta a migghiurari la cuncintrazzioni, supirari li blucchi mentali e gistiri l’emuzzioni nti cumpitizzioni.
- Ipnosi pi smitteri di fumari o pèrdiri pisu: Pirmetti di mùdificari cumportamenti dannusi attraversu suggistioni nti statu ipnòticu.
- Ipnosi giudizziaria: Ntô passatu era usata pi ricurdari dettagghi di crimini, ma oi è cunsidirata nun affidabbili e raramenti accittata nti l’auli giudizziarii taliani.
Status ligali n Italia (Sicilia)
N Italia, la pratica di l’ipnusi è rigulamentata di l’Ordini Prufissionali dî Midici-Chirurghi e dî Psicologgi. Secunnu na sentenza dâ Curti di Cassazzioni (Sent. n. 2171/2007), l’ipnusi cunfigura na "pratica midica" e pò èssiri esircitata sulu di midici e psicologgi iscritti ô rispittivu Òrdini. Chistu vali macari pi la Sicilia.
Li cursi di furmazzioni n ipnusi clinica devunu èssiri accriditati di sucietati scintifichi nazziunali comu la Società Italiana di Ipnosi (SII) o la Società Italiana di Ipnosi e Psicoterapia Ericksoniana (SIPI). Praticari l’ipnusi senza li tituli adeguati custituisci abbusu dâ prufissioni midica e pò purtari a sanzioni pinali. Pi l’ipnusi di spittaculu, nun ci sunnu liggi spicìfichi, ma l’upiraturi devi attènirisi ê liggi ginirali supra lu spittaculu e la sicurizza dû pùbbricu.
N Sicilia, l’Asp (Aziende Sanitarie Provinciali) e li strutturi midichi privati accriditati ponnu offriri sirvizzi di ipnotiràpia, sèmpri ca vèninu esircitati di pirsunali qualificatu.
Attitùtini culturali
Ntâ cultura siciliana, l’ipnusi è vista cu nu misticismu particulari. Spissu vèninu mischiati cuncetti scintìfici cu credenzi pupulari, comu lu "malucchìu" o la "fascinazzioni". Sti credenzi hannu ràdici prufunni ntô folcluri isolanu e ponnu nfluinzari la pircizzioni dû pubblicu.
Ntô passatu, certi pratici ipnòtichi foru scambiati pi maggìa bianca. Oi, grazzi a na maggiuri nfurmazzioni scintìfica, l’attitùtini sta canciannu, ma pirmangunu elementi di scitticisimu, spiciarmenti ntra li ginirazzioni cchiù anziani. L’ipnusi di spittaculu, spissu prisenti nti locali o manifestazzioni, cuntribbuisci a na visioni divirtenti e nun minacciusa dâ disciplina, aiutannu a spargghiari na cuscenza cchiù larga.
Praticanti nutèvuli di l’Italia (Sicilia)
Ntô corsu dî anni, diversi siciliani hannu cuntribbuitu ô sviluppu e â diffusioni di l’ipnusi n Italia.
- Salvatore Sardo: Psichiatra e psicoterapeuta palirmitanu, fu nu pioneri nti l’applicazzioni di l’ipnusi ericksoniana n Sicilia. Funnamentali pi la diffusioni dâ psicoterapia ipnotica nti l’ìsula.
- Giuseppe De Benedittis: Midicu e ricircaturi assai canusciutu n campu nirològgicu, havi studiatu li basi neurali di l’ipnusi e dû duluri. Li sò ricerchi hannu avutu ricunniscimentu ntirnazziunali.
- Vincenzo Mastronardi: Psichiatra e criminòloggu, havi usatu e studiatu l’ipnusi nti l’àmbitu giudizziariu e dâ psicopatologgìa.
- Antonino Tamburello: Psicologu e psicoterapeuta di Catania, spicializzatu n ipnosi ericksoniana, cunziddiratu unu dî maggiuri espunenti siciliani cuntimpuranei. Tene seminarî e cursi di furmazzioni n tutta la riggiuni.
- Assuciazzioni Siciliana di Ipnosi e Psicoterapia Ericksoniana (ASIPE): Na sucietati ca arricogghi psicoterapeuti e midici siciliani spicializzati nti l’approcciu ericksoniano. Urganizza cunvègni e attivitati di aggiornamentu pî prufissiunisti dâ salute mentali.